2014 m. gruodžio 16 d., antradienis

Paralelės



Uosis – gražiausias
Žiemos vidury,
Kai pasipuošęs kepurė
Ir turi daug vaikų,
Kuriuos šventai prižiūri.
Kiekviena puokštė –
Žemei dovana, –
Išdygsta naujas medis
Ir suskamba giria,
Tarsi šimtai varpelių.
Uosis – gausi šeima,
Jį rasi prie kiekvieno kelio,
Kiekvieno namo viduje –
Verpstė, iš uosio, klevo.
Taip sukasi laiko tėkmė, –
Prie kryžkelių – kryželiai,
Priklaupęs tik susimąstai,
Koks mūsų kelias...
Uosio kirvakotis sunkus,
Įdiržusi ranka tėvelio
Kapoja malkas židiniui
Savo vaikelių.







Komentarų nėra: