Paralelės

Uosis – gražiausias

Žiemos vidury,

Kai pasipuošęs kepurė

Ir turi daug vaikų,

Kuriuos šventai prižiūri.

Kiekviena puokštė –

Žemei dovana, –

Išdygsta naujas medis

Ir suskamba giria,

Tarsi šimtai varpelių.

Uosis – gausi šeima,

Jį rasi prie kiekvieno kelio,

Kiekvieno namo viduje –

Verpstė, iš uosio, klevo.

Taip sukasi laiko tėkmė, –

Prie kryžkelių – kryželiai,

Priklaupęs tik susimąstai,

Koks mūsų kelias...

Uosio kirvakotis sunkus,

Įdiržusi ranka tėvelio

Kapoja malkas židiniui

Savo vaikelių.