2014 m. gruodžio 18 d., ketvirtadienis

Prie tvenkinių


Mačionys. Ona Baliukienė


Pirma šalna
Ir pirmas plonas stiklas,
Pirma šarma ir ilgesys,
Prabėgančių dienų,
Kurias vėjas užpustė,
Atgal jau kelio nebėra
Į žydinčius sodus...
Nulaužia žalią šaką,
Dar neatnešusią vaisių,
Kitam - gilių sunkių,
Čia ūbauja pelėda,
Tartum mažas vaikas
Senos pušies uokse
Prie miško tvenkinių...
Nurieda sulipdyta sniego gniūžtė
Per skaidrų veidrodį
Iki sielos gelmių,
Ledas toks plonas ir traškus
Nubėga garsas iki miško,
Kur vaikus išvedė pelėda;
Jinai - mama, tokia pilka
Ir visada tokia pati,
Sako, per Kalėdas prišaukia
Tėvams vaikų,
Tik susigūžia jos balsą išgirdę
Seni, žili....
Ieškojau vandens gėlo
Ir suradau gyvybės taurę,
Iš tavo ežero akių...
Ačiū, geriu.









Komentarų nėra: