Mačionys. Ona Baliukienė
Pirma
šalna
Ir
pirmas plonas stiklas,
Pirma
šarma ir ilgesys,
Prabėgančių
dienų,
Kurias
vėjas užpustė,
Atgal
jau kelio nebėra
Į
žydinčius sodus...
Nulaužia
žalią šaką,
Dar
neatnešusią vaisių,
Kitam
- gilių sunkių,
Čia
ūbauja pelėda,
Tartum
mažas vaikas
Senos
pušies uokse
Prie
miško tvenkinių...
Nurieda
sulipdyta sniego gniūžtė
Per
skaidrų veidrodį
Iki
sielos gelmių,
Ledas
toks plonas ir traškus
Nubėga
garsas iki miško,
Kur
vaikus išvedė pelėda;
Jinai
- mama, tokia pilka
Ir
visada tokia pati,
Sako,
per Kalėdas prišaukia
Tėvams
vaikų,
Tik
susigūžia jos balsą išgirdę
Seni,
žili....
Ieškojau
vandens gėlo
Ir
suradau gyvybės taurę,
Iš
tavo ežero akių...
Ačiū,
geriu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą