Trijų dalių kūrinys

Brangiausi laiko matmenys;

Pavasaris – būties,

Gyvenimo simfonijos pradžia,

Į tolį nešanti uvertiūra,

Skaidrus vaikystės juokas,

Tarsi rasos lašas,

Ištirpstantis saulės delne...

Trumputė pauzė – tęsiasi melodija,

Čia niekada niekas neploja,

Nes nežinai, kada sugaus perkūnija, –

Didžiosios lėkštės, būgnai, –

Klausaisi savo sielos muzikos,

Džiaugiesi vienas paslapčia...

Trečias – brandus akordas,

Kai perbrendi upės gelme

Ir atsitiesi kitame krante,

Kur žalios pievos,

Kalnų upeliai jas pagirdo

Ir fleita kelia per kalnų viršūnes

Į žiemos sniego kepures.

Kai nežinai finalo,

Labai ramus ruduo,

Paskui – balta žiema...