2014 m. gruodžio 21 d., sekmadienis

Trijų dalių kūrinys




Brangiausi laiko matmenys;
Pavasaris – būties,
Gyvenimo simfonijos pradžia,
Į tolį nešanti uvertiūra,
Skaidrus vaikystės juokas,
Tarsi rasos lašas,
Ištirpstantis saulės delne...
Trumputė pauzė – tęsiasi melodija,
Čia niekada niekas neploja,
Nes nežinai, kada sugaus perkūnija, –
Didžiosios lėkštės, būgnai, –
Klausaisi savo sielos muzikos,
Džiaugiesi vienas paslapčia...
Trečias – brandus akordas,
Kai perbrendi upės gelme
Ir atsitiesi kitame krante,
Kur žalios pievos,
Kalnų upeliai jas pagirdo
Ir fleita kelia per kalnų viršūnes
Į žiemos sniego kepures.
Kai nežinai finalo,
Labai ramus ruduo,
Paskui – balta žiema...



Komentarų nėra: