Sausos puokštės kvapas

Kiekvienas auga

Nuo paties gimimo,

Bet pasirenka savo kelią

Tik gana vėlai,

Kai savo akimis pamato,

Kas gera, kas blogai...

Skaitau vis savo amžiaus knygą

Ir pasveriu žodžius,

Kaip ant bangos pakilusius,

Kada ir kur jie nusiirs,

Dar nežinau...

Jaunystė buvo tik pavasaris

Prie kvepiančių alyvų,

Ieškojau laimės ir radau,-

Ten tiek žiedelių,

Kuriuos lanko bitės,

O, tą, vienintelį, išsirinkau.

Ne gaila to, kas jau nužydi,

Per vasaros karščius žiedų mažiau,

Bet rudenį jie primena,

Kas augo ir žydėjo nuostabiau.

Gal sausų puokštėje

Kvapų daugiau?