Pranui Vaičiaičiui

Kiek daug mes esame

Skolingi tiems,

Kurie minėjo Lietuvą,

O nešėsi savo kryželį,

Turėjo ją vien širdyje,

O ant pečių –

Tuščią maišelį,

Kur duonos kepalas

Ir viena ašara,

Kad ja nuplautų kelią –

Varguolių, pamirštų,

Paliktų be tėvų globos,

Su Dievo dovana

Prie viešo kelio...

Yra šalis,

Bet tėviškės nėra,

Kad ten sugrįžtum savas.

Poetas – iš savęs,

Oi, daug ką gali, –

Jo liko ašara,

Maža 90 puslapių knygelė,

Kuri ir atvedė į Lietuvą

Pro kryžiaus dalią...