Rašau
gerus žodžius,
O ašara
ištryško;
Ant jos ir
parašiau,
Kad tokia
meilė grįžta
Tik per
stebuklą
Ir per
vieną dieną,
Kada
gerumas
Kaip
šaltinis trykšta:
Saviems ir
artimiems,
Kur jie
bebūtų,
Tolimam
krašte,
Visai
šalia,
Prie vieno
stalo,
Kur padėta
duonos,
Žvakė
uždegta
Ir angelas
ant kelių,
Giesmė
šventa,
Maldaknygė,
kryželis,
Dangaus
šviesa...
Dabar
nušluosčiau veidą
Ir
pažiūrėjau į paveikslą...
Čia -
žemės
MOTINA.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą