Paryškinau
blakstienas,
Pasirišau
baltas kasas,
Baltai
dažausi skruostus;
Žiūriu
į vėją ir mąstau,
Ką
jis darys sutikęs,
Ar
pamatys, kad pasipuošusi?
Ne
dėl savęs ,
O
mylimasis,
Dėl
tavęs
Kiekvieną
vakarą
Dangui
meldžiuosi,
Kad
mano dukros –
Eglės,
pušys ir ... tuja –
Ką
turi žalia,
Kol
tu jas kalbini,
Baltais
spygliais mojuotų...
Oi,
saulė kyla
Ir
prasideda diena,
Nubyra
nuo šakų kerai, –
Nėra
sidabro siūlų,
Kad
mane ataustų,
Pusnimi
apjuostų,
Pavydžiai
pažiūriu vis į tave...
Koks
tu vis jaunas,
Gražus
nepasipuošęs,
Skrendi,
veji snaiges, bučiuoji,
Tik
vakare tu nurimsti,
Kada
prie mano kojų
Poilsį
randi...
Per
visą naktį
Apie
tave svajosiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą