Mažieji
žmonės - be kilmės,
Kaip juoda
duona,
Kvepianti
ant stalo,
Kiekvienos
šeimininkės -
Kitas
raugas...
Kiekvienas
senas medis
Lieka be
žievės,
Bet ir šis
naudingiausias,
Kur žymės
eina randais,
Kaip
duonos trupiniai,
Sulimpantys
nuo seilių...
Didingi
pūva nuo šaknų,
Vanduo
atstoja veidrodį,
Kur
matosi, kas tu,
Pažįstamas
iš veido -
Tai duonos
skrudinta pluta,
Dar
kryželiu pašventinta...
Mano kilmė
– žemė juoda,
Ryto aušra
sutinka
Šiandien
mano vakarą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą