Miške
daug medžių panašių;
Visų
šaknys – į žemę,
Viršūnėmis - į viršų,
Bet šakos
kiekviena
Vis kitaip
auga,
Dažniausiai
išsiraičiusios...
Gal jos
paklysta augdamos,
Liemuo jas
nevienodai laiko?
Paklysdavo
ir pusdieviai,
Sudegė
feniksas,
Kaip
fakelas ugnies,
Oro
negaudamas tik smilko.
Aš
nebijau paklysti,
Nebijau
sudegti,
Nes
paklydimuose tiesa,
Patikrinama
laiko.
Užrišk
akis,
Turiu
rankas;
Supančiok
kojas,
Būsiu
vaikas,
Vėl
klysiu, bet surasiu
Paklydimuose
erdves,-
Juk tam ir
duotas laikas.
Skubu į
kelią,
Matai,
žvaigždė jau krenta...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą