Marylove Alkantara Baliuka
Mano
vaikai,
Koks
tolimas man kelias
Iki jūsų
slenksčio,
Kur motina
turėtų
Saugoti
namus,
Kur jūs
parėję
Kas dieną
ten įžengtumėte
Ir
nusilenktumėte
Prieš
paveikslus,
Amžinai
šventus.
Mano
vaikai,
Kad jūsų
ir vaikai,
Žiūrėdami
į dangų,
Čia
laisvi bėgiotų
Ir, kada
nori,
Grįžtų
į namus,
Kur
Lietuvos laukai,
Kur smėlis
ir miškeliai,
O ąžuolas
tarp jų...
Oi, eglė
stovi
Nuleidusi
šakas prie kelio,
Kad
apkabintų jus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą