Saulius - gamtos vaikas
Dažnai
skaičiuoju
Pavasarį
lizdus,
Bet
paukščiai slepiasi,
Kad jų
vaikai nejustų
Vėjo,
karščio...
Vis tiek
randu
Nukritusius
lizdus
Ir
cypsintį mažylį,
Kuris,
ieškodamas mamos,
Sušlapęs
ir sušalęs,
Net
žmogaus nesišalina.
Pučiu,
glaudžiu
Ir ašara
nuplaunu,
Tupdau jį
ant šakos,
Bet
vakaras ateina
Ir
palieku, grįžtu namo -
Jis vienas
už gyvybę kaunasi,
O kitą
rytą nerandu -
Tuščia
šaka,
Griaustinis
griaudžia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą