Ramybės uostas

Yra ramybės uostas,

Kur ilgam laivai sustoja,

Kai kapitonas leidžia įgulai

Išeiti prie krantų,

Kad pamatytų žmones,

Kaip juokiasi ir vaikšto,

Sėdi už stalų...

Į tolimus kraštus

Bangos vilioja,

O prieplaukoje denis nesiūbuoja

Ir laikas teka pamažu,

Bet sušunka žuvėdra,

Širdyje kraujas užverda

Ir vėl laivai išplaukia

Ieškoti audrų...

Kiekvieną dieną

Pasitikti lemta

Kai kada uoste

Ir vėl ant kranto,

Draugauja jūra su žeme,

Žuvėdra ir žmogus...

Ramybės uosto gal nėra,

Nebus?