Sriuba

Sotus pasikelia nuo stalo,

Padėkoja šeimininkams

Už karštą valgį,

Už šios dienos trupinį,

Kad kitą kartą

Mielai pasivaišintų

Ir sauja riešutų;

Troba nuo šypsenų nušvinta,

Kaip riešutas nukrenta

Tiesiai iš delnų...

Tik voverės miške

Taip skaniai minta,

Vaikus augina drevėse,

Kiek atokiau net nuo žmonių,

Bet paima ir riešutą iš rankų,

Jei mato jo akis,

Kaip du gerumo branduolius.

Ačiū už šiuos metus,

Kad dar sriuba,

Garuodama ant stalo,

Pašaukia mus visus.