2014 m. sausio 27 d., pirmadienis

Akimirka




Raidė ir žodis 
Mano kasdienybė,
Tiek visko pamatau
Miške, sode, 
Aplink laukai,
Žolė kasmet naujai užgimsta,
Dabar ant jos dar sniegas,
Apsaugantis gyvybę, 
Kaip savo saugome
Nuo šalto gūsio,
Pralekiančio virš galvos,
Įsmingančio į širdį,
Kurią apsaugo tik delnai...
Koks apmaudas, kai lekia strėlės,
O užsidengti negali;
Prašvilpia ir atsitiesi,
Oi, čia tik saulės spinduliai!
Nuo jų ir šiluma pasklinda,
Prie jų prilimpa žodis:
Nesitaikykit į širdį,
Kol kris į žemę pelenai“...







Komentarų nėra: