Akimirka

Raidė ir žodis –

Mano kasdienybė,

Tiek visko pamatau

Miške, sode, –

Aplink laukai,

Žolė kasmet naujai užgimsta,

Dabar ant jos dar sniegas,

Apsaugantis gyvybę, –

Kaip savo saugome

Nuo šalto gūsio,

Pralekiančio virš galvos,

Įsmingančio į širdį,

Kurią apsaugo tik delnai...

Koks apmaudas, kai lekia strėlės,

O užsidengti negali;

Prašvilpia ir atsitiesi,

Oi, čia tik saulės spinduliai!

Nuo jų ir šiluma pasklinda,

Prie jų prilimpa žodis:

„Nesitaikykit į širdį,

Kol kris į žemę pelenai“...