Inkilai

Gimtinė – inkilas

Prie vinguriuojančio upelio,

Iš ten ir kitas šaltinėlis

Nauja vaga srovena,

Tai kas, kad niekas

Jau nebegyvena,

Bet vis sapnuoju kelią,

Seniai nukritusį kryželį

Nuo seno ąžuolo,

Nors ten seniai

Nebekelia net inkilo paukšteliams...

Jie peri drevėje,

Ten jų vaikai gyvena,

Nes jie sapnuoja

Ir prisimena visus,

Kurie tenai paseno...

Išskrido tik jauni,

Kiti ir upeliu srauniu,

Kuris nuplovė smiltį

Jau į kitą kelią...