2014 m. sausio 28 d., antradienis

Byrantys grūdai



Visas pasaulis – vientisas,
Betgi gyvenimas kiekvieno –
Tiktai – sau:
Kaip išdygai, taip augi,
Ką pasėji, suvalgai,
Kur nupučia,
Ten vėl apsižvalgai
Ir prisitaikai..
Dar nemačiau tiesaus upelio,
Nesutikau gyvenime žmogaus,
Kuris nebūtų klausęs kelio,
Kai pasiklysta
Tarp žemės ir dangaus...
Pasilenkiu ir pakeliu nulūžusią šakelę,
Numetu vėjui plunksną
Ir matau, kad skrenda,
Tada prisėdu ir ant smėlio parašau
Savo svajonę,
Kad liktų grūdas žemei,
Ką sukuriu, jau atiduodu
Tau.



Komentarų nėra: