2014 m. sausio 6 d., pirmadienis

Vaikų keliais



Kai dingsta iš akių
Sava vienatvė,
Galvoju apie rytdieną,
Tada pasaulis kitaip matosi,
Jau kitomis net spalvomis
Užsidega vaizdai...
Renku net naktį
Džiugesį į delnus,
Gyvenimo pilnatvę
Ir meilės šviesulį matau,
Tik toks spindėjimas ryškus,
Kaip dieną saulė
Savo tikėjimu,
Mano vaikai...
Žiūriu tau į akis
Užmiršusi nelaimes,-
Jų per akis kiekvieną dieną,
Netgi valandą,-
Už jas dabar neatsakau.
Kaip galima
Įžiebti viltį
Į tavo gyvenimą,
Sūnau?
Iki senatvės motina
Budi prie kelio,
Kur eina tik vaikai,
Kokios reikia stiprybės,
Ypatingos valios,
Kad nenulinktų jos pečiai.





Komentarų nėra: