Kai
dingsta iš akių
Sava
vienatvė,
Galvoju
apie rytdieną,
Tada
pasaulis kitaip matosi,
Jau
kitomis net spalvomis
Užsidega
vaizdai...
Renku net
naktį
Džiugesį
į delnus,
Gyvenimo
pilnatvę
Ir meilės
šviesulį matau,
Tik toks
spindėjimas ryškus,
Kaip dieną
saulė
Savo
tikėjimu,
Mano
vaikai...
Žiūriu
tau į akis
Užmiršusi
nelaimes,-
Jų per
akis kiekvieną dieną,
Netgi
valandą,-
Už jas
dabar neatsakau.
Kaip
galima
Įžiebti
viltį
Į tavo
gyvenimą,
Sūnau?
Iki
senatvės motina
Budi prie
kelio,
Kur eina
tik vaikai,
Kokios
reikia stiprybės,
Ypatingos
valios,
Kad
nenulinktų jos pečiai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą