Vakaro malda

Kada kančia

Iš pat vaikystės

Seka iš paskos, –

Kaip juodas šuo,

Perkaręs naktį,

Kai kaulą varna

Seniai nusinešė,

O sniegas šaltas,

Laižome,

Jis krauju atsiduoda...

Paskiausiai kalbame maldas,

Juk netikime išmalda

Ir tiesiasi šešėlis

Iki nežinios,

Vis tikime, –

Kada prašvis diena,

Pribėgs ir palaižys

Netgi šuva

Sugrubusias rankas...

Negali būti taip ilgai,

Kai siela abiejų,

Į grumstą susisupusi,

Nevilčiai pasiduoda, –

Visur – tik juoda.