2014 m. sausio 28 d., antradienis

Vakaro malda



Kada kančia
Iš pat vaikystės
Seka iš paskos, –
Kaip juodas šuo,
Perkaręs naktį,
Kai kaulą varna
Seniai nusinešė,
O sniegas šaltas,
Laižome,
Jis krauju atsiduoda...
Paskiausiai kalbame maldas,
Juk netikime išmalda
Ir tiesiasi šešėlis
Iki nežinios,
Vis tikime, –
Kada prašvis diena,
Pribėgs ir palaižys
Netgi šuva
Sugrubusias rankas...
Negali būti taip ilgai,
Kai siela abiejų,
Į grumstą susisupusi,
Nevilčiai pasiduoda, –
Visur – tik juoda.




Komentarų nėra: