Geri žodžiai

Prisiminiau tik pasaką,

Kada mažą mergaitę

Išvarė vidury žiemos,

Kad ji surastų po sniegu žibutę,

O gal sušaltų girioje

Dėl užmačių vien pamotės piktos.

Gėlė pražysta dangui,

Kuris toks pat stiprus, –

Mūsų maldas išklauso

Ir darbus priima,

Bet negrąžina atgalios...

Žvaigždžių akelės žiba, –

Kaip mėlynos žibutės, –

Dar siekiame pažinti,

Kas labai toli,

O čia, prie kojų,

Kenčia po sniegu žiedeliai

Ir laukia šilumos;

Sušildyk, nors žodžiu,

Juk tu gali.