Skiriu Augustinui Rameliui ir kitiems lietuviams
Kokie
mes esame,
Tokia
bus Lietuva, –
Ji
visada kelionėje,
Kur
dykumos, kalnai,
Kur
šaltis, šlapdriba
Ir
geri žmonės.
Yra
pasaulyje kančios,
Bet
daug ir atpirkimo,
Kai
kyla į padangę
Vieniša
ranka,
O
randa tavąją,
Apsikabinate...
Tada
girdžiu,
Kokia
graži mūsų kalba,
Kada
susikerta likimai;
Taip
sklinda žodis:
LIETUVA,
Visi
ir su visais
Gėriu
dalinamės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą