Saulės grąža

Prisirpo lietaus lašas

Ir snaige pavirto;

Matai, jis žėri pusnyje,

Kiek daug jo brolių

Juodvarniais pavirto

Ir dabar guli po žeme...

Po pusės amžiaus,

Gal mažiau,

Ateina saulė,

Marškinius išaudusi,

Juos padeda ant žemės

Ir velka brolius:

Kelnes drobines paduoda,

Duonos atsilaužia...

Prabudo žemė pabučiuota,

Tada jau skrenda dienos

Į pavasario buveinę,

Į laiko vagą meta

Linksmą vieversėlio dainą...

Kur dingo lašas?

Jis rasa sužibo

Ant raskilos veido...

Gegutė užkukavo:

– Surink, surink, surink...

Savo metus surink,

Saulė ateina,

Gyvybė keliasi ir eina.