2014 m. sausio 29 d., trečiadienis

Šaltis



Pravertas lūpas kausto šaltis,
Bet nekalbėti – negaliu, –
Visi juk norime gyventi
Ir gerti švarų vandenį
Iš giluminių šulinių,
Kur visada švaru...
Nesiseka iš gilumos pasemti,
Tada ir veržiasi versmė
Su galingu triukšmu,
Iš jos garuoja vandenys
Ir teka upeliu,
Kuris tuoj pat užšąla,
Kai šaltis griebia
Jo skaidrius lašus...
Tada ir baigiasi kelionė,
Kada net sūri ašara
Sustingsta ant skruosto,
Pavirsta ledo krisleliu –
Tada tylėti negaliu.




Komentarų nėra: