2014 m. sausio 14 d., antradienis

Už smilgą



Kai vėjas pakelia rankas,
Nuo jo galingų smūgių
Virsta medžiai, -
Stiprus jis jaučiasi tada,
Kai kiti skausmą kenčia...
Bet lieka stipresni,
Visas negandas iškentę,
Tada ir vėjui atriša rankas,
Kad lėkdamas laukais,
Nejaustų kitų kirčio...
Nulinksta smilga
Ir vėl atsitiesia;
Tada galvoji, kas stipresnis,
Kas čia nugalėjo, ką čia...
Pakėlė tostą raskila,
Joje sutvisko rytmečio rasa...
Už mažą smilgą,
Ant kurios paliko
Vėjo bučinys,
Pakibo lietaus lašas...





Komentarų nėra: