2014 m. sausio 24 d., penktadienis

Šalčio raštai



Sūnau, kada ilgai
Tavęs nebematau,
Manau, kad nesugrįši,
Tada laišką rašau
Anr sniego, ant langų,
Prisimenu tavo vaikystę:
Nubrozdintus kelius,
Rudas ausis, įdegusias, net blizgančias,
Kurios parausdavo iš gėdos
Arba nesėkmių ir pykčio...
Varstau išaugtus jau batus,
Su nosine nušluostau,
Kad kelio dulkės nenusėstų
Ir nepridengtų atminties,
Kuri iš motinos širdies
Niekuomet neišblėsta...
Žiūriu priėjusi,
Oi, kaip aukštai
Dabar ir akys tavo šviesios;
Pasistiebiau, pabučiavau,
Gal tu dabar to bučinio
Nuo manęs gėdysies...
Tai tik svajonė,
Aš dabar piešiu, –
Ant lango tai parašė
Šiuos žodžius
Tik mano šaltis – brolis,
Prisiminimai – vakarykščiai...



Komentarų nėra: