Kol buvom
dviese,
Vienus
irklus turėjome
Ir
stiprios buvo rankos,
Nešė
valtį per bangas,
Į mus
vaikai žiūrėjo,
Seneliai
laimino tik su malda...
Mus
mėlynas vanduo,
Toks pat
dangus kerėjo,
Prieš
saulę įdegis
Nuplieksdavo
staiga...
Paliečiau
tavo skruostą,
O jis
auksu žėrėjo,
Nuėjo
mielas drebulys
Į pačią
širdį,
Kada banga
švytėjo
Ankstyvų
šešėlių permerkta,
Raudoniu
apšviesta...
Gal tu
manei,
Kad vakaro
sulauksime
Drauge?
Oi, ne!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą