Dulkė

Kaip jus atvesti

Iki šios dienos,

Kurie dar knygose teieško

Savo kelio;

Iš milijono vienas

Jį suranda,

Bet visi kiti

Nusivilia ir bėga,

Kol sustoja amžinai

Prie savo slenksčio...

Į juos dar žiūri visų knygų

Puslapiai pageltę,

Kad nebe tie laikai,

Pasaulio smėlio laikrodis

Senokai apsivertęs.

Kokia apgaulė

Pasitikėti prisikėlimu,

Kad tu dar pakartosi,

Ko dabar nepadarei,-

Tu – smėlio

Smilties

Karma,

Esi tik čia,

Dabar ir visados

Iš dulkės ir prikeltas.