Atgimę papročiai

Skiriu krivio Jono Trinkūno atminimui

Garbė žmonėms,

Kurie ieškojo

Ir vis ieško

Dar savo protėvių šaknų, -

Legendų ir dainų,

Iš kurių žodžio neišmesi,

Ir savo papročių,

Nors jie jau atgulė

Ir ant kalnų...

Dar širdyje ir aukurą kūrena,

Sugrįžta į pievas žalias

Su dalgiu žvangančiu

Ir spagilas dudena,

Lyg būgnas asloje,

Kuris jau duoną šaukia

Ramiu ritmu...

Myliu tuos žmones,

Kurie surinko trupinius

Ir į aruodą pila,

Kad liktų ateičiai

Dar tėviškės grūdų...

Čia Baltijos banga

Ir Aukštaitiją semia,

Vaivorykšte nudažo

Gimtuosius namus

Ir šulinius prie jų;

Tokia versmė nuo seno, -

Lyg iš dangaus ateina

Ir grįžta ten su mūsų laiko

Visuma sykiu.