2014 m. sausio 30 d., ketvirtadienis

Pamesta gilė



Vienam sunku
Net ąžuolui palaukėje,
Kai miškas taip arti
Ir kiti broliai laukia, -
Jie liko su visais,
Savo tėvams ištikimi...
Kiek daug erdės vienam,
Koks stiprus auga,
Bet pastebi žaibai
Ir dažniau tranko,
Net pusiau perskelia;
Viršūnės nebėra,
Bet šaknys dar giliai...
Miške dažniau
Net kėkštai lanko
Ir surenka giles,
Bet nuneša toliau,
Kur vėl išdygsta daigas
Ir vienišas palaukėje
Žaibo sulauks...
Kas širdį perskėlė,
Ar tavo skausmą jaus?







Komentarų nėra: