Gyvenimas
– tai prarastos sekundės;
Ateina
laikas ir susimąstai,
Kam skyrei
savo darbą, –
Kasdienis
būna
Ir jo
nematai.
Vaikystė
– tik svajonės, –
Lyg
nesibaigiantys sapnai, –
Užaugęs
vėl svajoji,
Kad laukia
dideli darbai...
Nepajunti,
kaip greitai
Aplink
tave bėgioja
Ir tavo
vaikai.
Ką
atsakysi, kada tars jie pirmą žodį,
Nuo to
prasideda ir jų keliai...
Kai
einame, prilimpa smiltys,
Kai
brendame, sušlampa kojos,
Kai
mylime, gyvename rytojui...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą