Už
gimusius gyvenimui
Dar neša
dovanas karaliai,
Jie irgi
jaučiasi tarnais,
Kada
žvaigždė nušvinta,
Būna
permainų laikai,
Nes tiek
praėjo amžių,
Bet
dovanos neseno,-
Tą patį
kraitį krauna
Viso
pasaulio ir dangaus vaikai.
Ir ta pati
žvaigždė
Dar
pranašams plevena,
O akys
kyla taip aukštai,
Kad
laukiame net saulės,
Kuri
sušildytų visus...
Ar bus
tokie laikai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą