Žemės prikelti

Žuvis atranda

Tekantį upelį

Ir plaukia pasroviui,

Kad ją nuneštų

Į kitą pasaulį,

Kada gyvenimo lieka mažiau...

Prieš srovę eina nerštui,

Suranda vietą,

Kur vaikams šilčiau,-

Tenai ir ežeras,

Danguje saulė,

O lietaus debesys negąsdina,

Sulaukia potvynio

Ir grįžta į namus...

Giliai šaltiniai verda,

Ištrykšta tiems,

Kurie į šviesą keliasi

Net ir iš požemio,

Kad akys atsivertų...

Nebėk nuo artimų,

Kai saulė ir lietus

Net žuvų laukia,-

Gyventi bus lengviau.