Vakaras

Tuštėja kaimo pirkios, –

Kaip kažkada upeliai, –

Ištiesino vagas,

Kiek tiktai galima,

Kad arti būtų į valias –

Net pelkes ir balas...

Nubėgo šaltinio vanduo

Į tolimas šalis

Per žalias pievas

Ir išvedė jaunimą,

Kuris dirbti gali

Dėl tėviškės, jos ateities...

Bažnyčių varpai kviečia,

Kad sugrįžtume prie aukuro,

Kur užkasta mūsų dvasia,

Prikeltume net mažą,

Visų vardu pasveikintume šalį

Ir vyno taurę

Keltume drauge,

Gyventume džiaugsme...