2014 m. sausio 24 d., penktadienis

Praregėjimai



Mūsų gyvenimo
Niekas neskirsto
Ir nepadalina,
Mišrus, kaip miškas,
Kur krūmai pakraščiuose,
Bet jie irgi laimingi,
Kad yra reikalingi
Ir stovi mūrų už girias,
Kur pušys lieknos,
Ąžuolai didingi
Ir tamsi eglė vidury
Su amžinai žalia skara...
Nėra tarp jų takoskyros,
Nėra ribos ir pasiteisinimo,
Kad čia yra kažkas,
Kas mišką padalintų -
Tik kirvis daro proskynas,
Vis retina miškus...
Pirmiausia kerta,
Kas vien jam naudinga,
O krūmai lieka
Su nukirstųjų šakomis
Ir užželia praretintas erdves...
Pasaulis toks platus,
O kur ir kas
Mes esame?



Komentarų nėra: