Taip augame

Klausau upės

Tylaus gurgenimo –

Net po ledu ji kalba,

Paliečia akmenį,

Nes jo širdis gyva,

Atrodo, šildyčiau kiekvieną,

Kuriam to reikia,

Bet sunku būti atviram...

Gal vienas žodis,

Laiku pasakytas,

Atvertų ledą

Ir bėgtų srovės,

Į sielą įsilietų

Melodija kita,

Tik reikia skambinti ir pasakyti,

Kas vis palieka,

Kaip akmuo dugne...

Visą pasaulį juosia upės,

Visi jas matome ir girdime,

Kurios toli ar po žeme;

Dažnai nematome,

Kad jos – visai šalia,

Tada pasakome,

Kad to nėra...

Kaip sunku būti

Atviram