2014 m. sausio 11 d., šeštadienis

Perskaičiau



Skaitydama galvoju,
Kokie laikini
Vienos dienos veiksmai
Ir vieno akimis
Papasakota pasakėčia,-
Žmogus užgimsta
Ir atsiveria dangus,
Tada jau reikia skristi...
Gyvenimas - scena,
Replikos - komplimentai,
O panegirika šalia,-
Kaip kas supranta.
Pastūmiau tik užuolaidą
Ir atsivėrė scenos,
Televizoriaus sklaida
Visu svoriu užvirto,
Sumišo su visai žemišku
Dar šių dienų chaosu,
Kur nėra konkurencijos...
Tik druskos šaukštas,
Lašas kvepiančio medaus
Ir išsvajotas Dionizo tostas,
Kad bus pasaulyje tiesa -
Be rūpesčių ir postų...
Paukščiui reikia sparnų,
Kad jis į ateitį nuskristų,
Savo lizdą susirastų,
Sava kalba giedotų...






Komentarų nėra: