Perskaičiau

Skaitydama galvoju,

Kokie laikini

Vienos dienos veiksmai

Ir vieno akimis

Papasakota pasakėčia,-

Žmogus užgimsta

Ir atsiveria dangus,

Tada jau reikia skristi...

Gyvenimas - scena,

Replikos - komplimentai,

O panegirika šalia,-

Kaip kas supranta.

Pastūmiau tik užuolaidą

Ir atsivėrė scenos,

Televizoriaus sklaida

Visu svoriu užvirto,

Sumišo su visai žemišku

Dar šių dienų chaosu,

Kur nėra konkurencijos...

Tik druskos šaukštas,

Lašas kvepiančio medaus

Ir išsvajotas Dionizo tostas,

Kad bus pasaulyje tiesa -

Be rūpesčių ir postų...

Paukščiui reikia sparnų,

Kad jis į ateitį nuskristų,

Savo lizdą susirastų,

Sava kalba giedotų...