Du lašai

Nėra vienatvės,

Kada kūdikis šalia,

O ant palangės gėlės;

Dabar lietus lauke,

Per langą ritasi lašai

Ir blaško juodą mintį vėjas...

Kokia aušra,

Tokia ir bus diena,

Pabėgusi nuo mėnesėlio,

Kuriam nakties gana,

Nes jis su žvaigždėmis

Ilgai kalbėjosi...

Gėriuosi lašo judesiu -

Jis slenka pamažu,-

Tarsi per visą kūną

Šiurpuliai nubėga,-

Tai sielos džiaugsmas,

Kad su tavimi esu,

Vaikeli, mano gėle...

Oi, tyras lašas

Per veidą nubėgo.