Katinas ir vilkas

Vilkas nestaugia,

Kol nejaučia vilkės,

Dar turi kaulą

Ar šalia ola,

Kur jau vilkiukai lindi

Ir tyliai inkščia,

Kad jiems pagalba reikalinga,-

Be tėvo, motinos –

Tikra bėda...

Vilkas nelieka vienas,

Kol būna poroje,

Išjudina tiktai žiema,

Kai tvyro mėnesiena

Ir ant kiekvieno kalno

Sužimba žvaigždėmis aistra...

Vilkas – ne katinas,

Kuris toks mielas,

Kol turi pelę

Kampe, po šluota.

Čia tu ir aš...