Glaudžiuosi
prie tavęs,
Rudens vėjau,
O tu man
plaukus glostai,
Juk aš
žinau, kad myli...
Gyvenimas
- nematoma versmė,
Nuteka
dienos, valandos
Ir kažkur
neša
Tarsi
skiedrą,
Į žiemos
ledą stingdo,
Paskui
pavasariui staiga
Vėl
atiduoda...
Į lūpas
man papūsk -
Jos
apšerkšnijo,
Prisilietus
byra...
Nebrauk
lyg ašaros,
Kada
pietys čia atskubės,
Laikas
nubrauks,
Smilgų
rasas -
Mano
dienas iš pievų...
Dar prie
manęs pabūk,
Kol saulė
mus užklups,
Pasidalinsime
abu
Vaivorykštę
ir lietų,
Mano
mielas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą