Pranas Vaičiaitis

Kur motina, tenai ir akys:

Prie lango ir sode,

Kada ji sūnaus laukia,

Bet kada grįš jis – nežinia.

Maža trobelė palei kelią

Ir tėvas su rykšte,

Kad nepalaimintas išėjo,

Kur vedė kojos,

O sugrįžo su lazda...

Maža ta medinė skrynelė,

Dar su veršio oda

Ir aprišta diržu,

Kad būtų apskritas pasaulis,

Sugrįžus pamatyti motiną

Ir nusilenkti iki žemės, –

Kaip iki šieno pradalgių...