Vasaros svirpliai

Nėra nei liūdesio

Ir nerimo nėra,

Tik nuostabus ir mielas

Kasmet pavasario laukimas,

Kada suvirpa naujas lapas,

Išsiskleidžia žaluma,-

Einu naujais arimais...

Rugys pakyla palengva,

O duona noksta

Varpose nutilusi,

Su spinduliu paliečia

Saulė bėgdama

Ir vėl stebuklas prieš akis

Su vieversiu pakyla;

Klausausi muzikos,

Ji nusileidžia ir į širdį...

Koks džiaugsmas

Visą žemę tąkart apkabinti!

Panuovalyje girdžiu svirplį -

Abu dėkojame šiai vasarai,

Kad rudenį galėsime,

Taip daug kuo pasigirti.