Skiriu
Tautvydui Kontrimavičiui
Užgriuvo
šulinys,-
Naują
iškasime,
Sulūžo
tvoros,-
Žilvičių
vyteles išpjovę
Naujai
išpinsime,
Nutrūko
muzikos dermė,-
Karklo
švilpuką suksime;
Dainuos
laukai
Į tėviškę
užsukus
Ir
neišdžius versmė
To
gaivališko juoko,
Kurį per
naktį
Primena
apuokas.
Jau
išgrindžiau kelelį
Lauko
akmenėliais,
Pabarsčiau
taką smėliu,
Dabar eime
prie šulinio,
Kuris buvo
užakęs;
Gersime,
kaip gėrėme...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą