Mes -
Baltijos vaikai
Geltono
saulės krašto,
Kur
vaiskūs vakarai
Ir bangų
raštas;
Suvirpa
kanklių stygos,
Tarsi
atsiprašo,
Kad perlai
taip toli
Nuo mūsų
krašto...
Žalsvų
akių ir vyzdžiai
Dar toliau
pamato,
Kai
delnuose sumirga
Maža
kriauklelė,
Atplukdyta
iš kitų šalių,
Atsigula
ant smėlio
Ir amžinai
nurimsta...
Čia
užrašyta LIETUVA,
Ant lino
siūlo
Ir viskas
suverta:
Dainos ir
pasakos,
Tikros
legendos...
Mes- upių,
ežerų
Sesutės
geltonplaukės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą