Žmonės

Į Joninių dainas

Savo žodį įpinsiu -

Tegu jis bus griežle,

Kuri per pievas,

Aštraus dalgio skintas,

Į tiesią pradalgę nuves...

Po ja ir bičių spiečius,

Medaus koriai gelsvi,

Giros pilnas ąsotis

Su duonos žiaubere širdy...

Čiobreliais tvorą apkaišysiu,

Kad būtų gera

Juos atverti vakare,

Kada bernelis ateis pas mane;

Sakysim abu:“Myliu“,

Bet rytas juk ateis

Ir baigsis meilė

Paprasta vilione,-

Už lango - nauji žiburiai...

Tikiu gyvenimo svajone,

Vienu žodžiu tikiu,

Kad esame mes ŽMONĖS

Su savo vargeliu,

Bet ir džiaugsmu,

Tikėk gyvenimu ir tu.