Einu per
tėviškę,
Kiekvieną
medį kalbinu,
Paliečiu
akmenį,
Bet neimu
į širdį,
Nubraukiu
ryto rasą
Ir supilu
į vyno taurę,
Krauju
pavirsta,
Per visą
kūną teka
Ir takus
sušildo;
Basų pėdų
nebado žvirgždas,
Nes jis iš
savos žemės,-
Kaip
gintaras pakrantėje
Prasikalė,
Skambia
daina pavirto...
Glostau
subrendusias
Geltonas
rugių varpas -
Auksu
spindi
Ir keliasi
į dangų
Prabudęs
vyturys -
Tai mano
tėviškės
Mažytis
pilkas grumstas,
Mūsų
žodis
Danguje
atsispindi...
Oi,
saulėje paskendę debesys
Dabar jį
girdi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą