Liepžiedžių lašai

Už lango lyja

Šiltas vasaros lietus

Ir tavo balsas tyliai

Kartoja tuos pačius žodžius,

Jau daugel metų,

Bet nenusibostančius...

Kiekvienas žodis -

Lašas iš širdies

Srove teškena nuo stogų,

Kur aš ir tu

Gyvenome drauge

Ir susitinkame vėl dainoje...

Nuplauna lašas

Nerimo gaidas

Ir krenta, byra per lapus,

O liepa kvepia,

Kvepia kaip tada,

Kai buvome kartu...

Gyvenimas – gaida,

Kurios nepakartosime abu,-

Liks lašas ant obels,

Liks lašas ant takų,

Liks lašas ant akmens

Ir amžiams nenudžius...