Jaunimas
mokosi
Iš savo
tėvų,
Kurie buvo
įpratę,
Kad
skambino varpais
Tik
laidojant,
O
rytdienos nematė,
Ką sakė,
dirbo paklusniai,
Kiti
įstatymus parašė -
Pilietis
liko nuošalėje,
Tarsi
neatsakingas
Net už
savo ateitį...
Dabar vis
žiūri
Jauni į
senus,
Galvoja:
„Esu pilnametis,
O tėvas
vis dar kuria,
Kažką
stato“...
Kiti jau
ima į rankas
Tėvų
ranka rašytą raštą
Ir
skambina visais varpais,
Kad viską
keisti metas.
Viskas
susiguli,
Net
protėvių kapai
Dar
skambina senais varpais -
Jie
nerūdija,
Negreitai
keičiami naujais,
Tiktai
atgręžiami į ateitį,-
Mūsų
gyvenimo namai
Ne vienus
metus statomi...
Keičiasi žmonės, keičiasi laikai,
Dabar tik rodoma,
Kaip kausto arklius,
O varpas žiedžiamas
Labai ilgai,-
Kaip auga žirgo karčiai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą