Dvi saulės

Dvi saulės būna,

Visko būna -

Viena į dangų žiūri,

Kita jau mėnesėlį turi.

Jo mylinčios net akys

Kartais nevienodos,

Tik rūškanas užplaukia

Pilkas debesėlis

Ir jau atvėsta

Dangaus mėlis...

Krikšto vanduo sujungia

Dvi sielas skirtingas

Ir nieko nebestinga.

Dvi mažos rankos sieka,

Kad jas pakylėtų,

Tada pribėga prie vaikelio

Ir mama, ir tėtis...

Jį vėl dvi saulės šildo,

Lopšines dainuoja...

Koks nuostabus pasaulis -

Viršuje dangus,

O žemė saugo žmones...