Jauni gandrai

Rikiuojasi ant stogo

Pernai metų gandrai,-

Jau laikas lizdą sukti,-

Bet nėra ratų iškeltų,

Šiaudinio stogo nebeliko.

Ir taikosi įmesti žagarų

Į kaminą, pro kurį dūmai

Jau seniai nerūksta...

Vis laukiame šeimos,

Kad pasidžiaugtų jauni ir seni

Ir nors pavasarį

Su gražiu nešuliu

Gandrai parskristų;

Senatvė - gerbtina,

Bet nugali jaunystė.