Vilius Juodelis
Kiekvienas
grįžta ten,
Kur
kažkada bėgiojo,-
Net pačios
kojos veda
Vėl į
tuos takus,
Kur tėvas
su dalgiu
Į pievas
ėjo,
Kirto
vasarojų,
Po to
rugius
Ir pats
prisėdo prie gubos...
Ten
pasiliko prakaito lašai,
Daina
artojo
Ir
vienkiemiai su šuliniais,
Dvarai
gavo kitus vardus,
Kitų
žmonių pastogėje
Net
kregždės vėl susisuka lizdus,
Kur
vėtrungė ir kelias -
Visada iš
čia – į tolį
Ir vėl - namo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą