Nauja diena

Kaip danguje,

Taip ir ant žemės,-

Sakydavo tėveliai.

Ir kaip jais netikėsi,-

Jų patirtis gyva,

Iki dangaus laipteliai

Seniai jau numinti;

Gyveno su aušra,

Išėjo savo amžiaus vakare.

O vėjas debesėlį gena,

Per saulės veidą braukia

Lyg su skepeta balta,

Kad jos akys neverktų

Dėl likusių vaikaičių žemėje,

Nes ji – žiedų pilna...

Vieni visai arti -

Nupiešiu tau visas spalvas,

Kiti toliau plevena -

Visai kaip danguje...

Štai šypsosi saulelė,

Jai gera, kad matau save,

Beribio mėlyno dangaus fone:

Dvi akys – debesėliai

Su ilga juosta -

Nuotakos skraiste,-

Taip gimsta ir nauja diena...